Patristic Church Tradition • 20 Chapters
Bendra malda, stebuklai, liudijimai ir kasdienė parama sunkiais laikais
Chapter 1 of 20
1 skyrius: Jaunystė ir nuolankus ganytojo gyvenimas Kipre
Šventasis Spiridonas gimė III amžiaus pabaigoje derlingoje Viduržemio jūros saloje Kipre, per žiaurius imperatoriaus Diokletiano persekiojimus. Būdamas paprastų valstiečių sūnus, nuo mažens ganė avis. Neturėdamas pasaulietinio išsilavinimo, jaunuolis buvo tiesiogiai mokomas Šventosios Dvasios, išsiskiriantis nesuvokiamu švelnumu, širdies tyrumu ir meile vargšams. Jis vedė pamaldią merginą, susilaukė vaikų, bet netrukus žmona ilsėjosi Viešpatyje. Teisuolis šį sielvartą sutiko su nepajudinamu nuolankumu, savo turtą ir dienas dar labiau skirdamas įžeistųjų ir nuskurdusių tarnystei.
Chapter 2 of 20
2 skyrius: Trimifunto miesto vyskupo pirmininko rinkimai
Kai vietinis arkipastorius buvo palaidotas Kipro mieste Trimifunte, žmonės ir dvasininkai vienbalsiai pareikalavo Spiridoną matyti savo vyskupu. Pasipuošęs vyskupišku omoforionu, šventasis savo kuklaus gyvenimo būdo nepakeitė: ir toliau nešiojo grubų galvos apdangalą, iš vynmedžių austą piemens kepurę (paprastumo mitra), savo rankomis ganė avių bandas. Jo namai liko atviri kiekvienam keliautojui, našlaičiui ir našlei.
Chapter 3 of 20
3 skyrius: Triumfas Pirmojoje ekumeninėje taryboje (325) ir plytų stebuklas
Ekumeniniame susirinkime Nikėjoje išdidus filosofas Arijus žmogiškais samprotavimais bandė atmesti amžinąjį Dievo Sūnaus Dieviškumą. Pamatęs, kaip eretikai klaidina žmones, šventasis Spiridonas žengė į priekį, kumštyje suspaudęs paprastą statybinę plytą (plinfu). „Vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios! tarė senis. Tą pačią akimirką imperatoriaus Konstantino Didžiojo akyse liepsna, kuria buvo iššaudytos plytos, šovė į dangų, vanduo nutekėjo srove, o sausas molis liko šventojo delne. "Čia trys elementai, bet viena plyta. Ir taip Šventojoje Trejybėje: trys hipostazės, bet viena nedaloma Dievybė!" Ši akivaizdi Dievo galia akimirksniu suglumino filosofus ir paskatino daugelį arijonų atgailauti.
Chapter 4 of 20
4 skyrius: Gyvatės pavertimas auksu, kad išgelbėtum nuo skolų
Per badą pas šventąjį ateidavo neviltis valstietis: žiaurus lupikininkas alkanantiems vaikams be užstato grūdų nedavė. Šventasis Spiridonas pasimeldė, paėmė gyvą gyvatę, ropojančią sode, ir perbraukė ją – gyvatė akimirksniu sutirštėjo į gryno aukso luitą. Vargšas nunešė auksą pirkliui, pamaitino šeimą, o nuėmęs naują derlių, atpirko užstatą ir grąžino šventajam. Spiridonas padėjo luitą ant žemės, padėkojo Dievui – ir auksas vėl atgijo, pavirto gyvate ir nušliaužė į slėptuvę.
Chapter 5 of 20
5 skyrius: Malda už lietų mirtinos sausros metu
Kai Kipras daugiau nei metus kentėjo nuo negailestingo karščio, derlius sudegė, o tūkstančiai žmonių mirė nuo bado ir maro, šventasis Spiridonas ašaromis puolė ant kelių priešais altorių. Kaip ir senovės pranašas Elijas, jis meldė Dievo gailestingumo. Staiga dangus apsiniaukė, o ant išdegusios žemės užklupo gausus lietus, kuris tęsėsi keletą dienų ir išgelbėjo salą nuo sunaikinimo.
Chapter 6 of 20
6 skyrius: Nematomų angelų giedojimas per dieviškąją liturgiją
Kartą šventasis tarnavo liturgijai beveik tuščioje bažnyčioje, kurioje buvo tik diakonas ir bendrininkas. Vyskupui ištarus: "Ramybė visiems!", nuo altoriaus ir po bažnyčios kupolu pasigirdo šimtų nežemiško grožio angelų balsų choras, giedantis: "Ir tavo dvasios! Viešpatie, pasigailėk!" Miesto gyventojai, išgirdę saldų giedojimą, puolė į bažnyčią, bet įėję į vidų pamatė tik senąjį vyskupą ir nuo altoriaus sklindančią šviesą.
Chapter 7 of 20
7 skyrius: Mirtinai sergančio imperatoriaus Konstantijaus gydymas
Kai Antiochijoje sunkiai susirgo imperatoriaus Konstantino sūnus, joks imperijos gydytojas negalėjo jam padėti. Regėjime angelas valdovui parodė nuolankaus Kipro vyskupo atvaizdą. Šventasis Spiridonas į rūmus atvyko apsivilkęs elgetos chalatą; rūmų sargas pirmiausia jį sumušė, supainiodamas jį su klajokliu, bet šventasis atsuko kitą skruostą dėl Evangelijos. Įeidamas į imperatorių, jis palietė tik kaktą – ir liga akimirksniu atsitraukė. Šventasis nedelsdamas įsakė išdalinti didžiulį karaliaus pasiūlytą lobį Antiochijos vargšams.
Chapter 8 of 20
8 skyrius: Irinos dukters prisikėlimas grąžinti pasižadėjimą
Šventojo dukra, pamaldi mergina Irina, staiga mirė. Netrukus pas vyskupą atėjo ašarojanti moteris, kuri prieš mirtį Irinai atidavė saugoti visus savo šeimos brangenybes. Niekas nežinojo, kur jie buvo paslėpti. Šventasis Spiridonas priėjo prie dukters kapo, pašaukė ją vardu – ir velionis atsiliepė iš karsto, aiškiai nurodydamas vietą namuose, kur gulėjo lobiai. Moteriai perdavęs brangenybes, šventasis pasakė: „Ilsėkis ramybėje iki visuotinio mirusiųjų prisikėlimo“, ir mergaitės siela vėl pasitraukė pas Viešpatį.
Chapter 9 of 20
9 skyrius: Pagonių mirusio vaiko prisikėlimas
Viena pagonė, nemokėdama graikų kalbos, ant šventojo kojų pakėlė nuo ligos mirusį kūdikį. Jos neviltis ir ašaros buvo tokios karčios, kad šventasis pats apsiverkė. Pasimeldęs Kristui, jis palietė vaiką – ji atsimerkė ir apsiverkė! Motina nukrito iš sudaužytos širdies iš džiaugsmo. Tada šventasis vėl kreipėsi į Viešpatį: „Kelkis ir pasiimk savo vaiką! — ir prikėlė motiną taip pat.
Chapter 10 of 20
10 skyrius: Audringų upės vandenų sustabdymas
Atskubėdamas į teismą išgelbėti savo draugą nuo neteisingos egzekucijos už šmeižtą, šventasis Spiridonas susidūrė su pilna sraugiančia upe, kuri nunešė tiltą. Kaip ir Jozuė prie Jordano, šventasis įsakė vandenims: „Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu liepiu tau atsistoti, kad galėčiau perplaukti! Vandenys išsiskyrė, sudarydami sausą kelią, šventasis pateko į teismą ir įrodė nuteistojo nekaltumą.
Chapter 11 of 20
11 skyrius: Švelnumas nakties vagims
Vieną naktį plėšikai patraukė į šventojo tvartą, kad pavogtų avis, bet nematoma Dievo jėga juos surišo taip, kad jie stovėjo nejudėdami iki paryčių. Ryte šventasis juos surado, meldėsi atleidimo iš pančių, švelniai priekaištavo už nusikaltimą ir... padovanojo vieną aviną, su šypsena sakydamas: „Imk, kad tavo nakties darbas nenueitų veltui, bet dar kartą nenusidėk“.
Chapter 12 of 20
12 skyrius: Palaimintas šventojo poilsis
Sulaukęs labai senatvės (apie 348 m.), šventasis Spiridonas iš anksto žinojo savo išvykimo pas Viešpatį dieną. Paskutiniai jo žodžiai kaimenei buvo įsakymai apie meilę Dievui ir artimui, gailestingumą vargšams ir ortodoksų tikėjimo grynumo išsaugojimą.
Chapter 13 of 20
13 skyrius: Nemirtingos relikvijos ir jų perkėlimas į Korfu salą (Korkyrą)
Po Konstantinopolio žlugimo 1453 m., negendančias šventojo Spiridono relikvijas į Korfu salą slapta išvežė graikų kunigas George'as Kalocharetis. Daugiau nei penkis šimtmečius jie ilsisi sidabriniame bake Šv.Spiridono katedroje. Šventojo kūnas išlaiko visišką vientisumą, audinių minkštumą ir pastovią gyvo žmogaus kūno temperatūrą (36,6°C).
Chapter 14 of 20
14 skyrius: Dėvėtų aksominių batų stebuklas
Labiausiai jaudinantis šventojo gyvybės įrodymas yra tai, kad jo aksominės šlepetės kasmet išmarginamos skylutėmis. Katedros kunigai dažnai negali atsukti vėžio pilies rakto, sakydami: „Šventasis Spiridonas keliavo aplink pasaulį, kad padėtų tiems, kurie verkia“. Kiekvienais metais jo atminimo dieną (gruodžio 12/25 d.) šventajam avimi nauji batai, o seni supjaustomi į mažyčius gabaliukus ir atiduodami tikintiesiems kaip malonės šventovė.
Chapter 15 of 20
15 skyrius: Korfu išgelbėjimas nuo Osmanų apgulties (1716 m.)
1716 m. vasarą 50 000 osmanų kariuomenė apgulė pagrindinę Korfu tvirtovę. Venecijos garnizono ir graikų milicijos jėgos kiekvieną dieną tirpo, o salos žlugimas atrodė neišvengiamas. Miesto gyventojai nepaliaujamai meldėsi prie Šventojo Spiridono uolos. Rugpjūčio 11-osios naktį virš tvirtovės siautė precedento neturinti audra su liūtimis ir audromis, o turkai išvydo didingą žilabarzdį senį vienuolio drabužiais, laikantį rankoje liepsnojantį kardą ir vadovaujantį spindinčių dangiškųjų karių legionui. Turkų stovyklą apėmė panika: mėtydami ginklus, patrankas ir vėliavas įsibrovėliai pabėgo laivais. Dėkingas Venecijos Senatas katedroje įrengė sidabrinę lempą, o rugpjūčio 11-oji tapo kasmetinės iškilmingos litanijos diena.
Chapter 16 of 20
16 skyrius: Salos išlaisvinimas nuo mirtino maro (1629 ir 1673 m.)
Du kartus XVII amžiuje baisus buboninis maras grasino visiškai sunaikinti Kerkyros gyventojus. Kai medicina buvo bejėgė, žmonės su savo globėjo relikvijomis pakėlė vėžį ant savo pečių. Pasak miesto istorinių kronikų, kryžiaus procesijos metu ligoniai, prisilietę prie šventojo drobulės, akimirksniu pasveiko, o virš Šv. Spiridono šventyklos varpinės keletą naktų degė nežemiška ugnies kolonos pavidalo šviesa, kuri išsklaidė rykštės miazmą.
Chapter 17 of 20
17 skyrius: Šventojo patrologijos teologinė analizė: paprastumas prieš rafinuotumą
Pagal patristinę tradiciją šventojo Spiridono figūra stovi šalia šventojo Nikolajaus Myrlikiniečio. Abu jie nepaliko sudėtingų teologinių traktatų ar filosofinių tomų, tačiau būtent jų gyva bendrystė su Dievu apsaugojo Bažnyčią nuo pavojingiausios arianizmo erezijos. Šventasis įrodė pamatinę patrologinę tiesą: Dievas pažįstamas ne per silogizmus ir retoriką, o per tyrą širdį, tylią maldą ir aktyvią meilę elgetoms. Jo „veiksmo teologija“ išlieka aukščiausiu Rytų krikščioniškojo mistinio realizmo pavyzdžiu.
Chapter 18 of 20
18 skyrius: Šventoji ganytojo kepurės (paprastumo mitra) reikšmė
Ant visų kanoninių ikonų Šventasis Spiridonas pavaizduotas ne brangioje auksinėje vyskupo mitroje su deimantais, o kuklioje apvalioje kepurėje, išaustoje iš gluosnio vynmedžio ar avies vilnos. Ši savybė kiekvienam krikščioniui primena, kad prieš Dievą svarbu ne išorinis orumo spindesys, o ganytojiška auka. Ganytojas rūpinasi kiekviena avis, žino jos vardą ir savo ramybės kaina saugo nuo vilkų – taip šventasis saugo kiekvieną sielą, kuri šaukiasi jį į pagalbą.
Chapter 19 of 20
19 skyrius: stebuklingas Kerkyros jūreivių išsigelbėjimas Jonijos jūroje
Korfu jūreiviai ir žvejai pagerbia Šventąjį Spiridoną kaip pirmąjį savo užtarėją jūros bedugnėje. Daugybė laivybos įrašų byloja apie atvejus, kai per niokojančias Viduržemio jūros audras į dugną jau plaukę laivai netikėtai pamatė šviesią seno žmogaus figūrą ant stiebo ar prie vairo, nukreipiantį laivą per rifus į ramų uostą. Atsidėkodami jūreiviai į katedrą atnešė sidabrinius laivų modelius, kurie ir šiandien puošia bazilikos interjerą.
Chapter 20 of 20
20 skyrius: Dvasinė tradicija skaityti akatistą 40 dienų
Skaičius keturiasdešimt turi gilias biblines šaknis: keturiasdešimt dienų Gelbėtojas pasninkavo dykumoje, keturiasdešimt dienų Mozė buvo ant Sinajaus kalno, keturiasdešimt dienų buvo skirta Ninevei atgailai. Stačiatikių praktikoje 40 dienų taisyklė skaityti akatistą šventajam Spiridonui laikoma dvasine mokykla, ugdančia kantrybę, pastovumą ir nepajudinamą viltį. Kasdien maldai 25 minutes skiriantis žmogus pamažu atsikrato nerimo, įveikia vidinę neviltį ir sukuria derlingą dirvą, kurioje Dievo stebuklas tampa matoma kasdienybės realybe.